Priešsroviui

Nemanau, kad supratai
Specialiai juk nedarei
Nors bandau atrasti skirtumą
Tarp tavęs ir tarp tamsos
Palengva tu pakilai
Teigei, kad dukart jau bandei
Ar save jau atradai
Nes per greitai ištirpai
Skubėk atimk upės batus
Lai atspindi mus lietus
Mylėjau garsą, traukiu tylumą
Ir po žeme tu atsibusk
Kad visgi laikas mums brangus
Susapnavai mane pažeidžiamą
Ir stumiu tave tolyn
Bet veržiesi vis gilyn
Drįsi teigti, kad gyvi
Pats pamiršti negali
Ir prieš miegą dar liečiu
Vietas, kur mokiaus piešt krauju
O jos nyksta trokštu rėkt
Tave ir vėl jose paslėpt
Skubėk atimk upės batus
Lai atspindi mus lietus
Mylėjau garsą, traukiu tylumą
Ir po žeme tu atsibusk
Kad visgi laikas mums brangus
Susapnavai mane pažeidžiamą
Tu žinojai, ką turi ir ką gali
Pavasario žiedus vis dar renki
Laukiau tyliai, laukiau per ilgai
Bet vis tiek save tu tik matei
Netylėsiu, leisiu sužinot
Visą tiesą išdrįsiu aš kartot
Tavas akis tapysiu tik pilkai
Tokios tuščios, kai mane tu užmiršai