Naujas rytas
Su krintančiais lapais, su vėjo verksmais
Didingais troškimais širdis neužkais
Tik pinsis mintis, nedrąsi ir liūdna
Kaip šalto dangaus, įkyri dargana
Suvargino dvasią šešėlį vilties
Padangėj skraidyti sparnai nesities
O saulėtos dienos, kuriom taip džiaugeis
Šviesiais atminimais tik širdį sužeis
Gyvenimo laimės panūdus širdis
Nežino, kada naujas rytas prašvis
Kada į miglas pasinėrus tvankias
Iš lėto, kaip žvakė be oro užges
Turiu aš savy priešingybių versmes
Ir sielvarto mintys manęs nepames
Dėl jų manyje ir gūdu, ir tamsu
Jaučiu, kad esu nebe tas, kas esu